1923 08 12 (poetė, prozininkė, dramaturgė)

   PAVASARĖJANT

       Žalius malūnus suka švilpaudamas vėjas –
 Žali malūnai įbridę iki kelių minkšton, šilton  žolėn.
Liepsnoja saulės kamuolys ant auksaplaukio
milžino delnų, įkaitę ežerai nesutelpa kran-
tuose, o nešienautos pievos ūžia tartum ma-
rios – ir pienu, ir medum.
Tai kelia savo vestuves šviesus gegužis, ir
girtos bitės vakarais nebeatranda avilių...
Eiva į girią.
Čia tylu:
Juodos eglių šakos svyra iki žemės. Nečiulba
pokaičio sumigę paukščiai – tik tankumyne
garsiai plaka didelė miškų širdis.
Girdi?
Jos dūžiai sunkūs ir neramūs.


       Birutė Pūkelevičiūtė. Metūgės: eilėraščiai. – Toronto: Baltija, 1952.