Paulius Jurkus

1916 07 29 (rašytojas, poetas , žurnalistas)

KLEVAI PRIE VARTŲ

KUR JŪS, klevai, svajonės mano metų,
Draugai brangiausi tų jaunų dienų,
Ir mano liūdesio, vargų verpetų,
Kada šaukiau: tik jum aš gyvenu!
Dažnai sapne aš aplankau trobelę,
Prie vartų stovinčius kuplius klevus;
Ant kelio paberta gelsva smiltelė,
Ir ten aš vaikštau jaunas ir guvus.
Buvau namų dalis — tas laimingasis—
Klevų žiedai man krito ant pečių,
O virtine per dangų traukė žąsys:
Mes džiaugėmės, sulaukę čia svečių!
Bet likome svečiai tik mes, ne žąsys,
Mes likome paklydę tremtiniai,
Mus apverkė berželis, tas mažasis, —
Vakarėj saulėj raudo tvenkiniai…
Prie vartų liko tik klevai didingi,
Kad šauktų jie mane daina sava.
Jūs man brangiausi, broliai reikalingi —
Jūs mano žemė — mano Lietuva!
* * *
Kur jūs, klevai, svajonės mano metų,
Sargai brangiausiųjų jaunų dienų,
Ir mano liūdesio, vargų verpetų,
Ir vėl šaukiu: tik jum aš gyvenu.

1992.VII.9
Eilėraščiai iš spaudai parengto rinkinio Klevai prie vartų