Lietuvos Muziejų Kelio 2024 programa „Europos ženklai Lietuvoje: Renesansas“

Gegužės 2 d., ketvirtadienį, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Elektrėnų krašto muziejus kvietė į Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejininkės dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės paskaitą „Renesansas Europoje ir Lietuvoje: atgimimas ir naujovė“.
Elektrėnų krašto muziejus dalyvavo Lietuvos Muziejų Kelio 2024 programoje „Europos ženklai Lietuvoje: Renesansas“. Gegužės 2 d. Abromiškių dvaro svirne Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų generalinio direktoriaus pavaduotoja kultūrai ir mokslui dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė skaitė paskaitą „Renesansas Europoje ir Lietuvoje: atgimimas ir naujovė“.
Paskaita iš Valdovų rūmų muziejaus paskaitų ciklo „Renesanso kelias“.
 

Paskaitos metu lektorė supažindino su Renesanso idėjomis, nauju požiūriu į žmogų, tautą, valstybę, išryškino Renesanso atneštas naujoves ir jų raišką XVI a. Lietuvoje, pristatė ryškiausias epochos asmenybes siejant jų veiklą su regiono istorija. Paskaitos metu buvo pristatyta Rykantų Švč. Trejybės bažnyčios istorija, kuri leidžia giliau pažinti religines Renesanso žmogaus aspiracijas: ją evangelikų reformatų bendruomenei XVI a. pastatė Mikalojus Talvošas, tuomet buvęs šių žemių valdytojas. Taip pat, buvo kalbama apie archeologinius tyrinėjimus Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje, kurių metu rasta daug įvairių epochų valstybine heraldika puoštų, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų heraldinių koklių. Renesansinis koklis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu leidžia kalbėti ne tik apie XVI a. vykdytus valdovo rezidencijos pertvarkymą Vilniaus Žemutinėje pilyje, bet ir apie valstybės, valdovo ir tautos ryšį Renesanso epochoje.

Nuotraukoje renesansinis koklis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės herbu. XVI a. vid. Degtas molis, polichrominė glazūra. Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai. Fotografas Vytautas Abramauskas.