Kovo 16-oji Lietuvoje minima kaip knygnešio diena. Ši diena skirta pagerbti knygnešiams, kurie lietuvių kalbos draudimo metais platino lietuviškas knygas, kai po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti ir platinti knygas lietuvių kalba. Lietuviai šiam reikalavimui priešinosi. Lietuviškos knygos ir laikraščiai ėjo iš rankų į rankas. Milžinišką darbą atliko draudžiamų spaudinių platintojai – knygnešiai. Rusijos imperija, matydama, jog nebegali sulaikyti slaptojo knygų platinimo, 1904 m. panaikino daugiau kaip 40 metų trukusį lietuviškos spaudos draudimą. Kovo 16-oji – įžymiojo knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena – skirta jiems visiems prisiminti ir pagerbti. Nemažai žymių knygnešių yra kilę, gyvenę ir dirbę dabartinės Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Trumpai pristatysime juos.

Jurgis Milančius (1869 m. balandžio 18 d. Navinykų kaime, Punsko valsčiuje – 1956 m. gegužės 9 d. Vievyje) – vaistininkas ir knygnešys, visuomenininkas ir lietuviškos savimonės puoselėtojas, poetas. Mokėsi Suvalkų gimnazijoje, vėliau – Seinų kunigų seminarijoje. Jos nebaigė, toliau studijavo Varšuvos universitete farmaciją. 1902 m. gavo vaistininko diplomą ir stažavosi įvairiose Lietuvos vaistinėse. 1903 m. nusipirko vaistinę Vievyje. Apylinkės knygnešių Motiejaus Grybausko ir Petro Gudelio atvežtą spaudą platino savo vaistinėje, prisidėjo prie lietuvių kalbos įvedimo Vievio ir kitose Lietuvos bažnyčiose. Palaikė glaudžius ryšius su J. Basanavičiumi ir kitais lietuvybės puoselėtojais. Bendradarbiavo lietuviškuose laikraščiuose: „Vilniaus žiniose“, „Viltyje“, „Kovoje“ ir „Lietuvos ūkininke“. 1907–1910 m. J. Milančius suteikė prieglobstį rašytojai Sofijai Pšibiliauskienei – Lazdynų Pelėdai. Čia trejus metus ji dirbo vaistininko padėjėja, tvarkė jo ūkį ir laisvalaikiu rašė apysaką „Klaida”. Per Pirmojo pasaulinio karo mūšius sudegė jo vaistinė, tada atidarė vaistinę Kietaviškėse. Nuo 1921 m. vėl tęsė vaistininko veiklą Vievyje. Čia įsteigė pirmąją miestelio lietuvišką mokyklą, o taip pat įkūrė pradines mokyklas Rusakalnyje, Aliniškėje, Žebertonyse. Priklausė Šaulių sąjungai, su kitais jos nariais sodindavo medelius, skaitydavo paskaitas. Nuo 1940 m., nacionalizavus vaistinę, aktyvia veikla nebeužsiėmė. Jurgio Dzūkelio vardu išleido du leidinius „Lietuvos žvaigždutė“, kuriuose paskelbė savo eiles ir vertimus. Išleido knygutę apie Margirį.

 Grybauskas Motiejus (1857 m. gruodžio 26 d. Gilūšio kaime – 1928 m. balandžio 24 d., palaidotas Peliūnų kaimo kapinėse (dab. Elektrėnų savivaldybės teritorija)) – valstietis, knygnešys. Lietuviškos spaudos parsinešdavo iš Tilžės, taip pat gaudavo iš Prano Zykaus ir kt. knygnešių. Namuose spaudinius slėpė pirtyje ir rūsyje įrengtose slėptuvėse, vaiko lopšyje, įrankių dėžutėje. Platino aplinkiniuose kaimuose, taip pat Kietaviškių, Kaišiadorių, Vievio apylinkėse. Nunešdavo ir į Žaslius, Paparčius, Čiobiškį. Eidavo po kaimus nešinas staliaus įrankiais – neva ieškodamas darbo. Spaudą nešdavosi įrankių dėžėje, kuri buvo dvigubu dugnu. Dažniausiai platino elementorius, kalendorius, maldaknyges. 1883-1884 m. Kietaviškėse kunigaujant Silvestrui Gimžauskui, buvo artimas jo padėjėjas kovojant dėl lietuvybės, parūpindavo lietuviškos spaudos. Daug metų bendravo su kun. Kajetonu Čepanu. Klebonui pritarus spaudą slėpdavo Kietaviškių bažnyčioje ant aukšto. Kai 1901 m. K. Čepanas buvo perkeltas klebonauti į Žaslius, ir ten jam nunešdavo spaudos. Gabeno iki 1904 m. Vėliau aktyviai dalyvavo statant Kietaviškių bažnyčią, buvo išrinktas statybos komiteto pirmininku. Nepriklausomybės metais prisidėjo prie pirmosios lietuviškos Kietaviškių pradžios mokyklos įkūrimo (1922).

Gudelis Petras (1864 m. gegužės 14 d. Gilučių kaime, Žaslių valsčiuje – 1924 m. liepos 20 d. ten pat, palaidotas Gilučių kaimo kapinėse). Turėjo 12 ha žemės. Buvo mažaraštis, bet šviesus žmogus. Gabent ir platinti lietuvišką spaudą pradėjo apie 1889 m. Vykdė tiesioginius Žaslių klebono Kazimiero Kibelio nurodymus, kuris į lietuviškos spaudos platinimą buvo įtraukęs nemažai parapijiečių. Į Tilžę vykdavo 2-3 kartus per metus, kelionė užtrukdavo iki dviejų savaičių. Parsigabendavo labai daug spaudos: maldaknygių, laikraščių, kalendorių. Slėptuvę buvo įsirengęs klėties pamatuose. Dalį parsineštų spaudinių platindavo pats Paparčių, Karsakų, Kaugonių ir kt. aplinkiniuose kaimuose, kitą dalį perduodavo platinti Vincentui Frankoniui, taip pat savo kaimo gyventojai Onai Medzikauskaitei ir kt. Palaikė ryšius su Augustinu Janutėnu, Jurgiu Milančiumi ir kt. Ypač glaudžiai bendradarbiavo su Vincu Balasevičiumi, iš kurio, esant reikalui, gaudavo lietuviškos spaudos. Elementoriaus aprūpindavo daraktorę Rozaliją Petkevičaitę ir kt. Žandarams įkliuvęs nebuvo, nors namie kratų būta. 1898 m. žandarai gavo skundą dėl Žaslių kun. Kazimiero Kibelio lietuviškos veiklos ir lietuviškos spaudos platinimo. Skunde buvo įrašyta ir Gudelio pavardė. Per kratą Gudelio ūkyje lietuviškos spaudos nerado. Laikė nemažai bičių, medų veždavo parduoti į Kauną ir už gautus pinigus pirkdavo lietuviškų knygų. Žmona Katrė Gudelienė (mirė 1946 m., palaidota šalia).