Mėnesio archyvas: spalio 2016
Šios savaitės sukaktuvinkai (spalio 31 d. – lapkričio 6 d.)
Juozas Tysliava
1902 11 01 (poetas)
NAKTIS IŠ OKEANO Iš okeano kyla vėjas. Iš okeano pakraščių Naktis dainuodama atėjo Padangių vieškeliu plačiu. Sakyk, juodoji viešnia mano, Apsinakvojusi kalnuos, Ką šitas senas okeanas Iš savo dugno išdainuos? Svajonė saulė nusileido, Diena sutirpo tolumoj, Tik mano akys, mano veidas Dar okeano platumoj. Sakyk, svajone numylėta, Ir tu pasauli su dangum, Kodėl taip vilnys vilnį mėto, Ties viešpataujančiu žmogum? Iš okeano kyla vėjas. Iš okeano pakraščių Naktis atėjo ir nuėjo Padangių vieškeliu plačiu.
Jonas Mačiulis - Maironis
1862 11 03 (poetas)
MANO GIMTINĖ Ten, kur Nemunas banguoja Tarp kalnų, lankų, Broliai vargdieniai dejuoja Nuo senų laikų. Ten močiutė užlingavo Raudomis mane, Į krūtinę skausmą savo Liejo nežinia. Girios ūžė ten, minėjo Praeities laikus, Kai lietuvis netikėjo, Jog belaisviu bus. Ten apleistos pilys griūva Ant kalnų aukštai; Milžinų ten kaulai pūva, Verkia jų kapai. Ten užaugau, iškentėjau Aš kančias visas Ir pamėgau, pamylėjau Vargdienių dūmas. O tos dūmos vargdieninės Griaužia kai kada, Tartum rūdys geležinės Amžina žaizda.
Jurgis Gimberis
1938 11 05 (satyrikas, prozininkas)
"KAI PAGALVOJI SVEIKU PROTU, IŠEINA VIENAIP, KAI SAVO GALVA – KITAIP"
Tapyba – tarsi pasikalbėjimas su savimi…
… apie savo paveikslus kalbėjo menininkė Lina Latvaitienė, Elektrėnų sav. literatūros ir meno muziejuje spalio 26 d. pristatydama tapybos parodą ,,Paukščių ratas“. Autorė teigė, kad kiekviena paroda kūrėjui – tai tarsi naujas žingsnis į priekį ir kiekvienam kūrėjui svarbu pajusti, kaip jo darbus vertina žmonės.
Menininkė pasakojo, jog kūryba – tai procesas ir paveikslas dažniausiai nesigauna iš karto, tam svarbi nuotaika, jausmas ir įkvėpimas. Yra paveikslų, atėjusių labai sunkiai. Tapydama žavisi patiriama emocija, galimybe pasinerti į savo vidų.
Kviečiame į poezijos ir tapybos vakarą
Šios savaitės sukaktuvininkai (spalio 24 – 30 d.)
Ramutė Skučaitė
1931 10 27 (poetė, dramaturgė)
Simonas Daukantas
1793 10 28 (rašytojas, vienas iš pirmųjų tautinio atgimimo ideologų)
"Tebeturi dar lietuviai ir žemaičiai visų brangiausią palikimą savo bočių prabočių, tai yra savo kalbą, kurią idant išplėštų iš nasrų visa ryjančio laiko ir pastatytų šalia kalbų mokytą, turi aną šiandien dalinti."
Šios savaitės sukaktuvininkai (spalio 17 – 23 d.)
Vincas Krėvė-Mickevičius
1882 10 19 (prozininkas, dramaturgas, lietuvių literatūros klasikas)
“Svarbiausias gyvenimo uždavinys - išgyventi taip amžių, kad savo darbais nenuskriaustai kitų ir nepriverstai jų kentėti. Pagaliau kiekvienas žmogus, geras ir piktas, susipranta, tik dažnai pervėlai ateina žmogui toji mintis galvon.” Vincas Krėvė-Mickevičius, Skirgaila
Juozapas Albinas Herbačiauskas
1876 10 20 (rašytojas, literatūros kritikas, esė pradininkas lietuvių literatūroje)
Tu Meilės dukra, – Moterie, Moterie, Moterie! Tu amžinai prakeiktoji Lilith! Aušrine apsirėdžiusi, genijų žvaigždėmis apsikaišiusi – tu gražiausias Demone! Tu Kosmoso balerina – tu su Kometomis padanguojanti Fatum tarp pasaulių griuvėsių! Šoki ir kvatoji, kvatoji ir šoki nuoga, visomis dievų pavydo spalvomis vaivojanti, angelų akių aistriais geiduliais, it povo uodega, viliojanti!.. Mėnulį laikai savo rankoj tartum čigonės būbnelį, o kojomis, šokdama, mindai mūsų nelaimingą – taip kaip tu prakeiktą Žemę... Angelai iš dangaus krinta į tavo nuogą glėbį, o tu, kvatodama ir šokdama, mindai juos mėšlan, spardai juos nuo vienos planetos į kitą... O Moterie, Moterie, Moterie! Kokia tu baisi grožybe savo! Vilioji mane, vilioji, įsmeigusi manin savo aušrinės akis! Aš drebu kaip vyturys, žalčio užkerėtas... Štai tu eini prie manęs, artiniesi... Matau, regiu... Aš visas drebu iš baimės, bet negaliu pabėgti... Eini prie manęs, artiniesi... Aistringi šiurpuliai mane krato... Matau tave gyvatės pavidalu, bet tavo galva moteries galva... Stovėdama ant paties uodegos galo, eini prie manęs, tuberoza kvepiančias akis įsmeigusi mano sielos gelmėsna... Aš aistrumu drebu, kaip vulkanas prieš savo išsiveržimą... Štai tu jau stovi prie manęs, apkabinusi mano kaklą, apsiraitai... lūpomis įsikandi, įsibučiuoji, įsičiulbi mano veidą... ...skorpiono gyliu badai visą mano kūną... Viešpatie, Viešpatie, susimilk, gelbėk mane! Tavo Moteris mane smaugia ir vampyrizuoja!..
Juozapas Albinas Herbačiauskas. MEILĖ IR MOTERIS (1925)
Mykolas Sluckis
1928 10 20 (lietuvių prozininkas, poetas)
Trys pušaitės Kažkada priešais langą saulę ir dangų pasodinau tris pušaites užaugo viena su senom savo tetom lenktyniauja viršūnė žalia vieni girdėt sako nukreivojusi į kairę dar kiti tokių kiek mažiau jog į dešinę kur sesės pradingo? smėlėtas kriaušis vienai drėgmės pašykštėjo kita išpuiko išsistiebė per aukštai nugriovė vėjai vienut vienutėlė stovi ir stovės juk turi kas nors sesių gedėt
Juozas Kralikauskas
1910 10 22 (rašytojas)
"Per ilgus dešimtmečius mano kūnas gyveno tolimoje šiaurės pašvaisčių Kanadoje, bet dvasia, širdis – tėvynėje"