1985 m. sausio 20 d. Vievyje mirė kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas. Iškilus dvasininkas buvo aktyvus visuomenininkas, rašytojas, kraštotyrininkas, lietuvybės puoselėtojas. N. Švogžlys gimė 1899 m. kovo 29 d. Trebučių kaime, Švenčionių apskrityje. Netrukus jo šeima išvyko į Rygą, kur tėvas gavo darbą fabrike. Į Trebučius Švogžliai grįžo 1915 m. Grįžęs į tėvynę, Nikodemas pradėjo dirbti mokytoju Švenčionyse, vėliau – Strūnaityje.
1918 m. N. Švogžlys įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurioje buvo dėstoma lenkų kalba. Tais pačiais metais „Vilniaus kalendoriuje“ buvo išspausdintas pirmasis N. Švogžlio eilėraštis. 1920 m. spaudoje jis pradėjo pasirašinėti Milžino slapyvardžiu. 1920 m. Vilnių užėmus lenkų generolo L. Želigovskio vadovaujamai kariuomenei, konfrontacija tarp lietuvių ir lenkų tapo ypač aštri. Bendramoksliai lenkai seminarijos vadovybei ėmė skųsti ir kaltinti lietuvybę puoselėjantį N. Švogžlį-Milžiną. Lietuviu klieriku buvo nepatenkinti ir kai kurie seminarijos profesoriai lenkai. 1921 m. vasarą N. Švogžlys-Milžinas buvo pašalintas iš Vilniaus kunigų seminarijos. Turėdamas pažymą apie seminarijoje išklausytą kursą, N. Švogžlys-Milžinas netrukus atvyko į Kauną ir susitiko su laikinosios sostinės kunigų seminarijos rektoriumi Jonu Mačiuliu-Maironiu. Rektorius priėmė jį į studijas Kauno kunigų seminarijoje. Seminariją N. Švogžlys-Milžinas baigė 1925 m. ir birželio 14 d. Žaslių bažnyčioje laikė savo pirmąsias Šv. Mišias – primicijas.
Tapęs kunigu, N. Švogžlys-Milžinas ėjo Molėtų, vėliau Kaišiadorių vikaro pareigas. 1930 m. jis paskiriamas Kernavės parapijos klebonu. Įprasta tvarka perkeliant į kitas parapijas, N. Švogžlys- Milžinas per savo gyvenimą taip pat buvo Gegužinės, Onuškio, Kauno Įgulos bažnyčios, Bijutiškio, Kruonio, Kazokiškių, Paparčių ir Musninkų klebonu. Visose parapijose šis dvasininkas buvo aktyvus visuomenininkas, bendradarbiavo su įvairiomis organizacijomis, daug rašė apie Lietuvos praeitį, žinomus lietuvių dvasininkus, domėjosi muziejininkyste, kraštotyra. Jo raštai buvo publikuoti Lietuvos ir išeivijos spaudoje. Antrojo pasaulinio karo metais nacistinei Vokietijai okupavus Lietuvą, N. Švogžlys- Milžinas gelbėjo žydus nuo nacių persekiojimo ir už tai po mirties buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. 1979 m. sulaukęs garbaus amžiaus, žinomas kunigas atsikraustė gyventi į Vievį kaip altaristas. Čia jis gyveno iki mirties. Kaip ir ankstesnėse savo tarnystės vietose, Vievyje šis dvasininkas parapijiečių buvo labai mylimas ir gerbiamas. N. Švogžlys-Milžinas amžinojo poilsio atgulė savo numylėtoje Kernavėje, palaidotas bažnyčios šventoriuje.
Elektrėnų krašto muziejuje yra saugomas kunigo N. Švogžlio-Milžino primicijų šventas paveikslėlis. Kunigo tarnystėje pirmosios aukojamos Šv. Mišios yra ypatingas ir iškilmingas įvykis, turintis savo tradicijas. Per šias Šv. Mišias palaiminimą iš kunigo primicianto priėmę tikintieji atminimui gauną šventą paveikslėlį, išleistą specialiai šiai progai. Muziejuje saugomo kunigo N. Švogžlio-Milžino primicijų švento paveikslėlio priekinėje pusėje yra pavaizduotas Jėzus Kristus, laužiantis duoną dviem savo mokiniams, žemiau – užrašas „Jį pažino duonos laužyme.“ Šventajame Rašte rašoma, kad trečią dieną po Jėzaus mirties, du jo mokiniai, keliaudami į kaimą vadinamą Emausu, sutiko prisikėlusį mesiją, tačiau jo nepažino. Vakarieniaujant Jėzus paėmė duoną, sukalbėjo palaiminimą, laužė ją ir padavė abiem mokiniams. Tik tuomet jie atpažino Jėzų, tačiau mesijas staiga pranyko jiems iš akių. Paveikslėlio nugarinėje pusėje centre užrašyta primicijų data, bažnyčia, kunigo vardas ir pavardė (vardas užrašytas trumpiniu). Nors lietuviai kunigai tradiciškai pirmąsias Šv. Mišias aukodavo savo gimtosios parapijos bažnyčioje, N. Švogžlys-Milžinas to padaryti negalėjo, nes 1925 m. jo gimtieji Trebučiai, kartu su Vilniaus kraštu buvo okupuoti lenkų. Paveikslėlio nugarinėje dalyje taip pat yra tekstas iš Šv. Mišių ir fragmentas iš apaštalo Pauliaus laiško romiečiams.
Elektrėnų krašto muziejus
Vyr. muziejininkas Tomas Petrauskas