Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje tęsiasi renginiai, skirti ,,Lietuvių kalbos dienoms“. Vasario 26 d. muziejuje vyko respublikinė konferencija – seminaras, skirtas B. Sruogos 120-osioms gimimo metinėms. Konferencijos dalyvius pasveikino Elektrėnų vicemeras A. Vyšniauskas. Pranešimus apie B. Sruogos gyvenimą ir kūrybą skaitė ,,Ąžuolyno“ pagrindinės mokyklos ir ,,Versmės“ gimnazijos mokytojai ir mokiniai. Šia proga, iš muziejuje saugomų eksponatų, surengta paroda apie rašytojo, dramaturgo kūrybą. Muziejuje vis dar veikia senų ir retų etnografinių leidinių paroda.
Mėnesio archyvas: vasario 2016
Šios savaitės sukaktuvininkai (vasario 29 d. – kovo 6 d.)
Juozas Vilkutaitis-Keturakis
1869 03 01 (dramaturgas)
Kai Vincas Kudirka 1893 m. „Varpe“ paskelbė konkursą dramoms sukurti, kartu su broliu 1895 m. parašė komediją „Amerika pirtyje“. 1899 m. rugpjūčio 20 d. Liudui Vaineikiui gavus gubernatoriaus leidimą, spektaklis viešai suvaidintas Palangoje, daržinėje (grafo Tiškevičiaus sandėlyje), stovėjusioje ant jūros kranto. Režisavo Povilas Višinskis ir Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Povilas Višinskis buvo ir pagrindinio vaidmens – Bekampio atlikėjas. Vaidino Augustinas Janulaitis, Vladas Mongirdas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Šlapelienė-Piaseckaitė ir kiti Palangoje poilsiavę lietuvių inteligentai. Amerika pirtyje – pirmasis Lietuvoje viešai lietuvių kalba suvaidintas spektaklis.
Almis Grybauskas
1947 03 01 (poetas, vertėjas)
KELYJE
Mūša eilučių. Muzika benamė. Sukluso stabdžiai ir nustebo kelias, Kur riedame sustingę ir banalūs? Kur galas, kur pradžia? Kaip tyliai gelia
garsų dermė, musytė įkyrioji... Ko tu zyzi tą patį ir tą patį? Tikiu, tikiu – tu iš šalies, kurioj nėra nei abejingų, nei apatijos,
Bet kelias, stabdžiai, tabeliai bei rangai – kita sfera, – čia pavojinga klysti. Vis tiek negyja lyg žavingas randas fantastiška, nepavaldi vaikystė.
Kas džiaugias televizija ir muskulais, kas ūžauja, kas į viršūnę mušasi... Musele, mūza! Balsas tirpsta, lūžta, o ausys tartum smėlio pilnos ūžesio.
Grybauskas, Almis. Atklydimai: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1983.
Juozas Erlickas
1953 03 03 ( rašytojas, poetas, publicistas)
Margi drugeliai
Margi drugeliai sukas tarp gėlių – Ir aš norėčiau būti drugeliu! O tolumon pro šalį einant vasarai Aš mėlynais žiedais papuoščiau kasą jai.
Bet numinti keliai į šilo tolumas, Ir debesėliai šilkasparniai tolinas, Svajonės gražios nuplaukė pavėjui – Kur ta šalis, kurion patekt norėjau?..
Ir kaip saulėlydžiai užgęsta vakaruos, Taip mūsų žygiai gęsta visados... Norėčiau būt bite verčiau žiedelyje, Arba akmenėliu šaltam upelyje, –
Bet jau upeliai baltus žiedus neša, Riedės per žiedus šaltos šaltos rasos, Ir mus gyvenimas nuneš kaip juos, Ir mums kaip rasos – ašaros veiduos...
Erlickas, Juozas. Kodėl?: Humoreskos ir humoristiniai eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1979
Henrikas Čigriejus
1933 03 06 (poetas, rašytojas, vertėjas)
Advento pabaiga. Svečiai
Laukia laukia savos giminėlės namai. Dairosi jos nuo beržyno žiemojantis paukštis. Ąsotėliai nerimsta, prasmingai Skambčioja šaukštai.
O užu daržinėlės padūko vaikai. Ir laukimas kartu. O laukimas Įsispyręs į skraidančias klumpes O po kailinėliais lyg sprogtų žilvičiai
Ai, tie saviškių keliai, Apdraikyti gražiom pašnekom, pypkių dūmais. Girgždantys tarsi medinės grindys Žemelės gryčioj!
Vasario 26 d. 13 val. kviečiame į respublikinę konferenciją – seminarą!
Šios savaitės sukaktuvininkai (vasario 22 – 28 d.)
Faustas Kirša
1891 02 25 (poetas, publicistas)
Eilėraščiai publikuoti literatūros almanache "Baltija" 1945 m. Haffkrug
Motiejus Valančius
1801 02 28 (Žemaičių vyskupas, švietėjas, rašytojas, lietuvių literatūros prozos pradininkas, blaivybės sąjūdžio organizatorius)
Citata iš knygos "Palangos Juzė": „Perėjęs tiek parakvijų, datyriau, jogei lietuviai yra visur geri, visur striprūs savo katalikų vieroj, visi teisingi, nes nė vienas užmokesčio man nenutraukė.”
Tarptautinės konferencijos “Kalba gimtoji lūposna įdėta” akimirkos
Lietuvių kalbos dienos – tai daugybė vasario 16 – kovo 11 d. visoje Lietuvoje ir užsienyje organizuojamų renginių, skirtų lietuvių kalbos sklaidai šalyje ir užsienyje, kalbos prestižui didinti. Ta proga vasario 19 d. Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje vyko tarptautinė konferencija „Kalba gimtoji lūposna įdėta…“. Renginio metu buvo pristatyta privati senų ir retų etnografinių leidinių paroda, kurios savininkas Vaidis Kavaliauskas. Visus dalyvius pasveikino Elektrėnų savivaldybės mero pavaduotojas Arvydas Vyšniauskas, Elektrėnų švietimo paslaugų centro vyr. specialistė Lina Bernatavičienė. Konferenciją pradėjo kunigas Marius Talutis (Lenkija) ir perskaitė pranešimą ,,Bažnyčios įtaka siekiant išsaugoti lietuvių kalbą“. Pranešimus skaitė Vievio ir Elektrėnų „Versmės“ gimnazijų, „Ąžuolyno“ mokyklos mokytojai ir mokiniai. Vaizdo pranešimus skaitė ir sveikinimus dalyviams perdavė R. Adomaitienė (Lietuvos ambasadorė Airijoje), S. Narvydas (Lietuvos ambasados Airijoje atašė), A. Lukoševičienė, A. Dobrovolskaitė, E. Butkienė, E. Rudytė (Dundalko Kovo 11-osios mokyklos mokytojos), M. Dainienė (JAV, Vašingtonas) ir kiti.
Toliau skaityti Tarptautinės konferencijos “Kalba gimtoji lūposna įdėta” akimirkos
Kviečiame į tarptautinę konferenciją muziejuje!
Šios savaitės sukaktuvininkai (vasario 15-21 d.)
Algimantas Baltakis
1930 02 15 (poetas, vertėjas, kritikas, redaktorius)
MIŠKO BALADĖ
Guliu ant samanų žalių, O pušys tyliai gaudžia. Ir aš, pavirtęs šapeliu, Prie žemės prisispaudžiu.
Atbėgs mažytė skruzdėlė Per uogienojų tankų. Šapelį lengvą pakylės Ir nusineš ant rankų.
Bite Vilimaitė
1943 02 16 (rašytoja)
aut. A. Zalatorius, straipsnis ,,Bitė Vilimaitė: užgniaužusi gėlą".
B. Vilimaitės santykis su pasauliu grynai emocinis, pagrįstas nuotaika, svajone ir užuojauta, bet santykis su skaitytoju racionalus, santūrus, paremtas žodžio taupymu, vidiniu susivaldymu ir sentimentų ignoravimu. Apie skaudžius dalykus – dvasines traumas ir nusivylimo kartėlį – autorė kalba ramiu, skaidriai elegišku tonu. Šitokia dvilypė pozicija nulemia kūrinių situacijas, personažus ir pačią pasakojimo struktūrą.
Vladas Braziūnas
1952 02 17 (poetas, vertėjas)
Mįslės įminėjas Ir pagimdys ir pražudys diena ji želmenis sudaigstys ir nuvirins klasčios mįslės minėją aklą vyrą vadžios po naktį alyva palkšva lyg tėvo kapas – prošvaistė grasi o menkos drapanos – su kūnu sensta ir kvapas nešvankus po miestą šventą jį gainios paukščiai šunes ištąsys šešėly dūmo sapno šnabždesy dykavidurę kriaušę išsprogdina ir plyksteli iš jos anapusinis imperijų ir sielų kliedesys
Petronėlė Orintaitė
1905 02 18 (poetė, prozininkė)
Kokia turtinga dovana – senatvė! Viskas aiškiau, gryniau švyti. Ir žmones, ir jų darbus, ir pasaulį gali tiesiai pasverti. Nes tau netrukdo „aplinkybės“ – tu jau nesibrauni į karjerą, nebijai prarasti reputacijos, neieškai protekcijų. Visi pasaulio niekniekiai, trumpalaikės brangenybės nebesvarbu tapo.
Petras Dirgėla
1947 02 21 (prozininkas)
"Iš kur atsiradome, kaip brendome, kas esame, kur einame – šie klausimai grindžia visą jo istoriosofinę prozą. P. Dirgėlos rašymo net nepavadinsi tradicine literatūra, nes čia daug minties darbo, politinių, ekonominių, psichologinių, etninių, komunikacinių procesų analizės, todėl ją nelengva skaityti. Jam rūpėjo, kas vyko su tautiečiais tam tikroje valstybės tapsmo fazėje. Ko neįžvelgs arba neaprėps oficialusis diskursas, politologai, vadovėliai, protokolai (...) įsitikinusi J. Sprindytė."
A. Musteikis. In memoriam. Petrą Dirgėlą dar turėsime atrasti