Jaunųjų poetų skaitymai- 2023

Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos mokytojų V.Narvydienės ir D.Balčėnienės iniciatyva į lituanistinį projektą buvo įtraukti mokyklos „Jaunųjų poetų skaitymai“.  Skaitymai įvyko. Juose dalyvavo mokiniai, mokytojai ir poetas Aivaras Veiknys.  Švenė įvyko Literatūros ir meno muziejuje gegužės 25 d.

Aivaras Veiknys – poetas, žurnalistas.  Knygų  „Raktai“ (2007), „Paukštuko liudijimai“ (2014),  „Laumių vaikas“ (2017), „Mamuto medžioklė“ (2021) autorius. Viename interviu apie eilėraščio gimimą poetas sako:  „Neįmanoma, kad kas nors būtų savaime. „Pasaulis iš esmės neegzistuoja be jį stebinčio žmogaus, o poezija – be jį rašančio autoriaus. Kiekvienas eilėraštis skleidžiasi per asmenines patirtis, išgyvenimus, nuotaikas, galų gale per perskaitytas knygas ar išgirstas istorijas.“ Panašiomis mintimis poetas kvietė į poeziją klausančius mokinius. Skatino daug skaityti, klausyti ir girdėti meninį žodį. Kvietė bandyti kurti, mokytis paleisti vaizduotę ir nebijoti parodyti, kokia graži ir teisinga gali būti poezija. Dar sakė, kad nebūtinai reikia tapti poetu, nes lygiai taip pat kaip gerų poetų sielai nuraminti, reikia gerų mokytojų, gydytojų, statybininkų…  Paskui Aivaras paskaitė mokiniams savo eilėraščių.

Kaip minėta, šventėje skaitė vaikai ir mokytojai. Sveikindama savo mokinius keletą eilėraščių paskaitė mokytoja Vilija Narvydienė. Ji turi išleidusi ir ne vieną savo poezijos knygelę. Baigdama ji pakvietė eilėraščių paskaityti 7 klasės mokinį Andrių Stankevičių. Apie Andrių mokytoja sakė: „Andrius yra šauniausias, pabrėžiu, naujųjų laikų mokinys: motyvuotas, aktyvus, smalsus, drausmingas, skaitantis, energingas, besimokantis skambinti gitara, reikalaujantis iš savęs optimalių rezultatų. Be to, šis septintokas kuria eilėraščius. Vieni jo tekstai linksmi, šiek tiek išdykę, kiti nepaaugliškai brandūs, keliantys rimtas problemas. Andrius jau pasiekęs aukštumų visuose dalykuose, o aš jam linkiu, kad kūrybinis polėkis niekada neapleistų ir padėtų gyvenime skleisti sparnus, kur jis besimokytų ar dirbtų.“

Štai keli Andriaus eilėraščiai.

ANTARKTIDA

Kas tai per šalis,
Ledu apgaubta?
Gėlės čia neauga
Ir žmonių nėra…

Ne šalis tai, o žemynas,
Antarktida vardu.
Sniegas, ledas, šaltis
Čia sukasi ratu.


Kas ten toli žingsniuoja?
Ar tai paukščiai, ar žinduoliai?
Tai būrys pingvinų
Smagiai atkrypuoja!


Skrieja dienos, bėga metai,
Antarktidoj tirpsta ledas!
Jei mes nieko nedarysim,
Tai tą šalį ištirpdysim…


MAGIJA

Magija – ne vien triukai
Ir ne tik apgaulė,
Magija – stebuklų menas, –
Neperpras jo nei mažas anei senas.
Iliuzijų pasaulis
Nematomas visai.
O tai, ką tu matai, –
Gal tavo vaizdiniai?


Kas keista, ko nesupranti,
Sudomina labai!
Tas vaizdas, akiai patrauklus,
Suvirpins sielos kampelius.


Kai supranti, kaip viskas vyksta,
Magija tiesiog išnyksta…
Todėl geriau to nesuprasti
Ir stebuklų neprarasti!


Puikiai pradėjo savo kelią į poeziją Astėja Sabaliauskaitė. Ji jau dalyvavo jaunųjų filologų konkurse, eilėraščiai išsiųsti į Vilnių. Labai jautri, gili, atsakinga ir stropi. Jos eilėraščius skaitė Smiltė Vidrinskaitė. Pačios jauniausios poetės – penktokės Urtė Kulevičiūtė ir Neili Juočinskaitė. Na, o labiausiai pradžiugino Saulė Veiknytė. Jos mokytoja ir auklėtoja N.Sodaitienė pristatydama Saulę sakė, kad ji ne tik puiki mokinė, bendraklasė, bet ir jau daugelio konkursų laureatė. 53 – iojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso (III laipsnio diplomas, 2021 m.); 54 – ojo Lietuvos mokinių jaunųjų filologų konkurso (pagyrimo raštas, 2022 m.); Lietuvos mokinių jaunųjų poetų kūrybos konkurso „Raktažolė“, Pauliaus Širvio mažosios premijos laureatė (2022 m.), Respublikinio Borutaičių poezijos konkurso „Ali – Alio! Pavasaris!“ laureatų laureatė (2023 m.).

Saulė ir susirinkusiems mielai skaitė savo eilėraščius. Štai vienas iš jų:

GAUDŽIA LIETUVA

Paauksuotu medum aprasojus,
Apsnigta žaliaakių miškų,
Bei aguonų žiedais apsiklojus
Ji pražydo tarp mano minčių.
Aš nuskinsiu žievelę beržo
Aptaškytą baltai lyg gandras,
Ir po plunksnos brėžta mėlyne
Aš paslėpsiu tėvynės vardą.
Ąžuolų ratiluos paklydę
Dienomis sukvatosią žąsys,
Nosinaitėm snapus aprišę
Skaudžiomis tarsi ilgos naktys.
Aš išgrosiu daugybę žodžių,
Pakutensiu jais vėjui ausį,
Net ir smilgai trapiausiu kotu
Atskraidins jis trispalvį paukštį.
Išraižysiu kadrilį verpstėj,
Kad linai nepavirstų šienu,
Kad verpstukas neimtų verkti
Neapvilktas nors siūlu vienu.
O laukymės gėles išgėręs
Kadagys jau ne krūmo brolis,
Šakeles it spygliais apsėjęsJis verba jau ant stalo stovi.
Tik akims pamiršau kaip liepti
Aplankyti rūtelių krantą,
Pamiršau kaip per žiedus skrieti,
O pirštus pakutent nors kartą.
Pasklydo verpstukas žilas
Močiutėlės pintam krepšely,
Po gatve užrakintas linas,
O avelių nėra miestely.
Užkariavo gimtinę žodžiai
Iš šalių svetimų atlėkę,
Subraškėjo seni vargonai
Klaviatūroj vardus paslėpę.
Paragausiu medaus auksinio
Ir apeisiu miškus iš lėto,
Nusiskinsiu aguoną laukinę,
Kad širdy Lietuva žydėtų.

Smagu, kad ir poeto Aivaro Veiknio, ir jaunųjų kūrėjų eilėraščių vaikai klausė įdėmiai. Atsiliepimuose rašė, kad reikia tokios šventės progimnazijai, norėtų, kad ji taptų tradicinė. O ir mes džiaugiamės, net leidžiame sau manyti, kad viena menkute styga prisidėjome prie didžiojo „Poezijos pavasario“ skambesio.

Mokytoja Daiva Balčėnienė