1985 m. sausio 20 d. Vievyje mirė kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas. Iškilus dvasininkas buvo aktyvus visuomenininkas, rašytojas, kraštotyrininkas, lietuvybės puoselėtojas. N. Švogžlys gimė 1899 m. kovo 29 d. Trebučių kaime, Švenčionių apskrityje. Netrukus jo šeima išvyko į Rygą, kur tėvas gavo darbą fabrike. Į Trebučius Švogžliai grįžo 1915 m. Grįžęs į tėvynę, Nikodemas pradėjo dirbti mokytoju Švenčionyse, vėliau – Strūnaityje.
1918 m. N. Švogžlys įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurioje buvo dėstoma lenkų kalba. Tais pačiais metais „Vilniaus kalendoriuje“ buvo išspausdintas pirmasis N. Švogžlio eilėraštis. 1920 m. spaudoje jis pradėjo pasirašinėti Milžino slapyvardžiu. 1920 m. Vilnių užėmus lenkų generolo L. Želigovskio vadovaujamai kariuomenei, konfrontacija tarp lietuvių ir lenkų tapo ypač aštri. Bendramoksliai lenkai seminarijos vadovybei ėmė skųsti ir kaltinti lietuvybę puoselėjantį N. Švogžlį-Milžiną. Lietuviu klieriku buvo nepatenkinti ir kai kurie seminarijos profesoriai lenkai. 1921 m. vasarą N. Švogžlys-Milžinas buvo pašalintas iš Vilniaus kunigų seminarijos. Turėdamas pažymą apie seminarijoje išklausytą kursą, N. Švogžlys-Milžinas netrukus atvyko į Kauną ir susitiko su laikinosios sostinės kunigų seminarijos rektoriumi Jonu Mačiuliu-Maironiu. Rektorius priėmė jį į studijas Kauno kunigų seminarijoje. Seminariją N. Švogžlys-Milžinas baigė 1925 m. ir birželio 14 d. Žaslių bažnyčioje laikė savo pirmąsias Šv. Mišias – primicijas.