Birželio 14 d. – Gedulo ir vilties diena

i8u79p8891

Malda

O, Dieve! Tu mylimas mūsų Tėveli,
Grąžink mus tėvynėn… Tu viską gali…
Nerimsta mūs mintys ir nyksta mūs galios,
Nyku mums čia būt svetimoje šaly.

Toli nuo tėvynės mums dienos nemielos,
Mes skurstam, mes alkstam be žemės gimtos.
Palaimink mūs viltį, sustiprinki sielą
Ir leisk mums sugrįžt iš tremties nelemtos.

O, Dieve! Maldaujam Tave, Visagali,-
Pažvelk į mūs širdį, į sielos gelmes…
Ir viltį, ir džiaugsmą, ir tremtinio dalią
Į tavo rankas atiduodame mes…

Petras Babickas

Poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika…(P. Širvys)

28

Saulėtą šeštadienio popietę į Elektrėnų sav. literatūros ir meno literatūrinį kiemelį nutūpė Poezijos paukštė. Muziejuje vyko tradicinio ,,Poezijos pavasario“ renginys, sulaukęs nemažai poezijos mylėtojų. Intarpus tarp skaitymų užpildė ,,Versmės“ gimnazijos moksleivių grupė ,,Jūsų bėdos“. Grupės nariai – Edvardas Česonis, Emilija Kasperavičiūtė, Kotryna Krukonytė, Giedrius Petkevičius, Agnius Žemaitaitis – atliko dainuojamosios poezijos dainas.

Toliau skaityti Poezija – visų pirma – svajonė, jausmas ir muzika…(P. Širvys)

Šios savaitės sukaktuvininkai (gegužės 31 d. – birželio 5 d.)

Onė Baliukonė

BaliukoneO

1948 06 01(poetė, rašytoja, tapytoja)

Aštrus daiktų plėšrumas jau prislopo,
Palikęs vien blyškius įbrėžimus...
Rytoj pakirdę – melskimės už mus,
Kraujuojančius virš paskutinio lopo,

Be gailesčio – ar išgyvens, ar dvės –
Nuo sielų plėšiamo... Dangus pasviro!
Nebus tenai nei moteries, nei vyro,
Tik trokštantys kits kitame – erdvės...

Baliukonė, Onė. Neregio sodai: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.

Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė)

žemaitė

1845 06 04 (rašytoja)

“O katras didesnis vagis, katras duodamas ima ar katras vogdamas duoda?”

Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė), Raštai

Vytautas Mačernis

Vytautas_Macernis_3

1921 06 05  (poetas)

Iš varginančio triukšmo, gatvių dulkinų ir saulės
Aš vėl grįžau į šešėliuotus, pamirštus namus,
Ir lyg spalvotas sapnas dar vaidenasi pasaulis,
Dar matos gatvėmis žmonių plaukimas neramus.

Aš sėdžiu, ugnyje burna, liguistai spindi akys…
Už sienos girdisi dainavimas kurtus, tylus
Jaunos sesers… Į langus atsimušdamos plaštakės
Gelsvais milteliais nuberia įtrūkusius stiklus.

Toli už lango pievom vaikšto saulė ir šešėliai,
O dar toliau ant kalno snaudžia ramūs tvenkiniai…
Užmik ir tu, širdie, kuri tiek liūdesio pakėlei,

Kurią praeivių smalsūs žvilgsniai įžeidė giliai…
Ant stalo miega pasmerktos mažytės lauko gėlės,
Už lango dūzgia medumi apsunkę bitės ir vabzdžiai.

Sonetai vasaros -  Šarnelė, 1944.V11.14