„…Sakau: lietuviška knygelė-
Kaip neregiui lazda.
Kalba gimtoji – kasdieninė
Tu- duona mums esi,
Kai tariam: motina, gimtinė,
Dangus – ir mes visi.“
(Just. Marcinkevičius)
Su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
Ji primena rusų carinės valdžios represijas, kuriomis buvo varžomi kiekvienos tautos brandumą liudijantys ženklai – kalba, knygų leidyba, spauda, laisvas žodis.
Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejus sulaukė ypatingų dovanų – elektrėnietė Sigita Ručinskienė padovanojo retus leidinius. 1839 m. Vilniuje, T. Glucksbergo spaustuvėje išleista knygelė vaikams ,,Wiązanie Helenki. Etrennes A Helene“. Spaustuvininko Teofilio Glucksbergo spaustuvė Vilniuje buvo viena moderniausių. Vilniuje veikė ir šio spaustuvininko knygynas. Knygyno padalinys veikė Kijeve. Verta pastebėti, jog T. Glucksbergas laikomas nešiojamosios knygų prekybos Lietuvos dvaruose pradininku. Tokiu būdu skaitytojus pasiekė Vilniuje leisti A. Mickevičiaus kūriniai.
Dėkoju visiems, kurie saulėtą ir gražų, bet labai neramų šeštadienį atvykote į Elektrėnų sav. literatūros ir meno muziejaus filialą Abromiškių svirne, kur vyko kūrybinio konkurso „Pašnekesiai su gėlėmis”, skirto Jono Meko 100-osioms gimimo metinėms, rezultatų skelbimas. 2022 metai yra paskelbti Jono Meko metais, tad atspirties tašku tapo kinemotografininko, rašytojo, poeto žodžiai iš knygos „Gėlių kalbėjimas“:
O raiščiai, kurie rišė
rankas ir lūpas –
buvo kaip gėlės.
