Mėlynojo karoliuko istorija

Mėlynųjų karoliukų Lietuvoje buvo surasta tik dvejose vietose – Bajorų kapinyne (ekspedicijos vykdytos 2006-2018 m., karoliukai rasti 2011-2015 m., vadovas Vykintas Vaitkevičius) ir Mijaugonių senovinėje gyvenvietėje (ekspedicija vykdyta 2020 m., kelių vadovų, tyrinėjant rengiamo dujotiekio Lietuva-Lenkija ruožus).

Karoliukų rinkinį sudaro – 26 mėlynieji karoliukai, 5 skirstikliai ir viena įvija. Bajorų rinkinys yra saugomas Kaišiadorių muziejuje, o  Mijaugonių karoliukas – Lietuvos nacionaliniame muziejuje.
Remiantis lenkų archeologo Tomašo Purovskio atliktų tyrimų studija, Bajorų kapinyne aptikti karoliukai greičiausiai buvo pagaminti šiaurės vakarų Balkanuose arba pietryčių Alpėse – ten, kur šių karoliukų koncentracija yra didžiausia. Manoma, kad karoliukai į Bajorus bus patekę tarpininkaujant Lužitėnų ir Vakarų baltų pilkapių kultūros žmonėms. Abi šias gentis bronzos amžiaus pabaigoje – ankstyvojo geležies amžiaus pradžioje prekybiniai ryšiai siejo ne tik su Vakarų bei Vidurio Europos kraštais, bet ir su Viduržemio jūros pakrantėmis.

Karoliukų atsiradimo Lietuvoje data nustatyta pagal šalia buvusių ugnies nepaliestų žmogaus kaulų telkinį. Poznanės radiokarbono laboratorijoje nustatytas vienos kaulo dalies amžius siekia 543 – 398 m. pr. Kr.

Tuo tarpu Mijaugonyse senovės gyvenvietė greičiausiai buvo įkurta pačioje bronzos amžiaus pabaigoje, toli nuo didesnių vandens telkinių ir lygiame reljefe. Šioje radavietėje archeologinis sluoksnis plonas, o radinių negausu. Pasak tyrėjų išvados, tai greičiausiai galėjo būti kokios nors specifinės veiklos stovykla, tikėtina, susijusi su keliais kilometrais į pietus esančio Bajoru kapinyno archeologiniais radiniais.

Mėlynųjų karoliukų ir skirstiklių rinkinių gausiai randama kaimyninėje Lenkijoje – net 480. Kai kurie Lenkijoje rasti karoliukai buvo suverti ant rankoms ir kaklui skirtų geležinių lankelių. Tuo tarpu Lietuvoje esantys karoliukai radavietėse buvo aptikti pavieniui, šalia 5 alavo ir vario lydinio lankelių/skirstiklių. Tai leidžia manyti, kad kadaise karoliai Lietuvoje galėjo būti veriami ant lankelių ir nešiojami kaip kaklo ar rankų papuošalai.