1902 11 01 (poetas)

 NAKTIS IŠ OKEANO

Iš okeano kyla vėjas.
 Iš okeano pakraščių
 Naktis dainuodama atėjo
 Padangių vieškeliu plačiu.
 
 Sakyk, juodoji viešnia mano,
 Apsinakvojusi kalnuos,
 Ką šitas senas okeanas
 Iš savo dugno išdainuos?
 
 Svajonė saulė nusileido,
 Diena sutirpo tolumoj,
 Tik mano akys, mano veidas
 Dar okeano platumoj.
 
 Sakyk, svajone numylėta,
 Ir tu pasauli su dangum,
 Kodėl taip vilnys vilnį mėto,
 Ties viešpataujančiu žmogum?
 
 Iš okeano kyla vėjas.
 Iš okeano pakraščių
 Naktis atėjo ir nuėjo
 Padangių vieškeliu plačiu.

1862 11 03 (poetas)

MANO GIMTINĖ

Ten, kur Nemunas banguoja 
Tarp kalnų, lankų, 
Broliai vargdieniai dejuoja 
Nuo senų laikų.

Ten močiutė užlingavo 
Raudomis mane,
Į krūtinę skausmą savo 
Liejo nežinia.

Girios ūžė ten, minėjo 
Praeities laikus, 
Kai lietuvis netikėjo, 
Jog belaisviu bus.

Ten apleistos pilys griūva 
Ant kalnų aukštai;
Milžinų ten kaulai pūva, 
Verkia jų kapai.

Ten užaugau, iškentėjau 
Aš kančias visas 
Ir pamėgau, pamylėjau 
Vargdienių dūmas.

O tos dūmos vargdieninės 
Griaužia kai kada, 
Tartum rūdys geležinės 
Amžina žaizda.

1938 11 05 (satyrikas, prozininkas)

 "KAI PAGALVOJI SVEIKU PROTU, IŠEINA VIENAIP, KAI SAVO GALVA – KITAIP"