1948 06 01(poetė, rašytoja, tapytoja)

Aštrus daiktų plėšrumas jau prislopo,
Palikęs vien blyškius įbrėžimus...
Rytoj pakirdę – melskimės už mus,
Kraujuojančius virš paskutinio lopo,

Be gailesčio – ar išgyvens, ar dvės –
Nuo sielų plėšiamo... Dangus pasviro!
Nebus tenai nei moteries, nei vyro,
Tik trokštantys kits kitame – erdvės...

Baliukonė, Onė. Neregio sodai: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 2001.

1845 06 04 (rašytoja)

“O katras didesnis vagis, katras duodamas ima ar katras vogdamas duoda?”

Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė (Žemaitė), Raštai

1921 06 05  (poetas)

Iš varginančio triukšmo, gatvių dulkinų ir saulės
Aš vėl grįžau į šešėliuotus, pamirštus namus,
Ir lyg spalvotas sapnas dar vaidenasi pasaulis,
Dar matos gatvėmis žmonių plaukimas neramus.

Aš sėdžiu, ugnyje burna, liguistai spindi akys…
Už sienos girdisi dainavimas kurtus, tylus
Jaunos sesers… Į langus atsimušdamos plaštakės
Gelsvais milteliais nuberia įtrūkusius stiklus.

Toli už lango pievom vaikšto saulė ir šešėliai,
O dar toliau ant kalno snaudžia ramūs tvenkiniai…
Užmik ir tu, širdie, kuri tiek liūdesio pakėlei,

Kurią praeivių smalsūs žvilgsniai įžeidė giliai…
Ant stalo miega pasmerktos mažytės lauko gėlės,
Už lango dūzgia medumi apsunkę bitės ir vabzdžiai.

Sonetai vasaros -  Šarnelė, 1944.V11.14