Atrastasis Vaižgantas

    Kovo 1 d. Elektrėnų savivaldybės literatūros ir meno muziejuje vyko tradicinė tarptautinė lituanistinė konferencija, skirta Lietuvių kalbos dienoms. Jų metu visoje Lietuvoje organizuojami renginiai skirti gimtosios kalbos sklaidai, prestižo didinimui ir išsaugojimui. Šių metų konferencija muziejuje buvo skirta 150-sioms Vaižganto gimimo metinėms.

     Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos mokytoja – V. Dobrovolskienė – viena iš konferencijos organizatorių, susirinkusiems trumpai papasakojo apie Lietuvių kalbos dienų prasmę. Džiaugėsi, jog plečiasi konferencijos dalyvių geografija. Šiais metais sulaukta vaizdo pranešimo iš Islandijos. Tai rodo, jog lietuvių kalbos išsaugojimas užsienyje gyvenantiems tautiečiams labai svarbus.

  Džiugu, jog konferencijos dalyviai sulaukė miesto administracijos dėmesio. Pasveikinti šventės dalyvių atvyko Elektrėnų vicemeras A. Vyšniauskas. Jis palinkėjo įdomių atradimų su Vaižgantu.

    Ąžuolyno progimnazijos lietuvių kalbos mokytojos D. Balčėnienės mokinė U. Dominaitė perskaitė ištrauką iš R. Šepetys knygos ,,Tarp pilkų debesų“.

    Kaip ir kasmet, į renginį atvyko buvęs elektrėnietis, kunigas Marius Talutis. Savo pranešime jis kalbėjo apie 3 Lietuvos palaimintuosius: Jurgį Matulaitį, Teofilį Matulionį ir Mykolą Giedraitį bei jų sąsajas su Vaižgantu. Jurgis Matulaitis, Teofilis Matulionis ir Vaižgantas buvo kilę iš kaimo. Jie kitaip suvokė ir jautė pasaulį, tikėjimas jiems buvo natūralus ir tikras. Vaižgantas tarp jų išsiskyrė tuoj, jog degė tikėjimo ir kultūros ugnimi. Jo lūpose lietuvių kalba įgijo ,,skonį“.

    Vaižgantą ir J. Matulionį siejo ne tik kaimiška kilmė, bet ir dvasininkų luomas. J. Matulaitis dienoraščiuose mini Vaižgantą. Kurį laiką jiems net teko dirbti kartu, kai Vaižgantas buvo vyskupo J. Matulaičio atstovas ir vyskupo vardu religiniais klausimais bendravo su Vilniuje įsikūrusia bolševikų valdžia. Vyskupas Vaižgantą laikė doru, geru kunigu, gabiu rašytoju, mylinčiu savo Tėvynę.

    Konkrečių duomenų apie tai, kad T. Matulionis ir Vaižgantas bendravo, nėra. Tačiau pasak kun. M. Talučio, tai nereiškia, jog jie nebuvo susitikę. Sutampa laikotarpis, kada jie abu mokėsi Daugpilio realinėje gimnazijoje, tuo pačiu laikotarpiu dirbo Peterburge.

    Nors Mykolas Giedraitis gyveno XV a. ir buvo aristokratiškos kilmės, tačiau ir jo gyvenime galima rasti sąsajų su Vaižgantu. Palaimintasis Mykolas savo dvasia panašus į Vaižganto apysakos ,,Dėdės ir dėdienės“ herojų Mykoliuką. Šis personažas savyje įkūnijo Vaižganto apibrėžtą lietuvio archetipą, kuriam būdingas ryšys su savo žeme, ryšys su gamta ir vidinis gyvenimas.

    Balčėnienė savo pranešime kalbėjo apie tai, kaip skirtingų laikotarpių rašytojai, Vaižgantas, M. Ivaškevičius ir M. P. E Martynenko kalba apie moterį, tautą. Mokytoja konferencijos dalyvius kvietė pamąstyti, kiek aplinka gali daryti įtakos rašytojo vartojamai kalbai   .

    Vaižganto asmenybę ir visuomeninę veiklą apžvelgė K. Dubosaitė (Vievio gimn.). K. Gaidukovas ne tik apžvelgė rašytojo asmenybę ir veiklos sritis, bet ir aptarė Vaižganto atminimo įpasminimą. Elektrėnų sav. literatūros ir meno muziejuje esančią medžiagą apie rašytoją pristatė ,,Versmės“ gimnazistas M. Chmieliauskas. Jis pasakojo apie įvairaus laikotarpio leidinius, kuriuose buvo spausdinami ne tik Vaižganto kūriniai, bet ir straipsniai apie rašytoją ir jo kūrybą. 

    Valantavičiūtė (Vievio gimn.) savo pranešime kalbėjo apie gausų Vaižganto kūrybinį palikimą. Rašytojo kūriniams būdingi publicistikos bruožai. Žmonių ydų rašytojas nesmerkė, bet priešingai, jas vaizdavo su humoru. Apysakos ,,Dėdės ir dėdienės“ personažo Mykoliuko psichologinį paveikslą aptarė Žiežmarių gimnazijos moksleiviai D. Šakalys ir E. Cvilikaitė ir S. Bulaukaitė iš ,,Versmės“ gimnazijos. R. Tomkus (,,Versmės“ gimn., mokytoja V. Dobrovolskienė) kalbėjo apie ,,Dėdžių ir dėdienių“ personažus – Severiją ir Geišę. Severijos paveikslas – vienas turtingiausių lietuvių literatūroje. Pasak R. Tomkaus, vaizduodamas Mykoliuko ir Severijos santykius ir vidinę dramą, Vaižgantas lietuvius pavaizdavo kaip drovius žmones. Apie Vaižganto kūrybos aktualumą kalbėjo T. Petkevičiūtė ir J. Lapkauskas (Žiežmarių gimn., mokytoja Renata Kisnerienė). Jų teigimu, rašytojas moraliniu autoritetu galėtų būti ir šiandieninėje Lietuvoje.

    Apie tai, kaip mokiniams patraukliai pristatyti Vaižgantą ir jo kūrybą, savo pranešimuose kalbėjo mokytojos A. Jokšienė (EPMC) ir V. Dobrovolskienė (,,Versmės“ gimnazija). Jos teigė, jog patraukliam rašytojo pristatymui būtinos naujovės. Mokyt. A. Jokšienės pastebėjimu, mokiniams labai patinka savotiškas literatūrinis teismas, kuriame analizuojami personažai. Tuo tarpu V. Dobrovolskienė, siekdama sudominti mokinius, pamokas apie Vaižganto kūrybą, pradeda nuo kūrinių ištraukų skaitymo.

    Vaizdo pranešime iš Islandijos lituanistinės mokyklos, mokytojai pasakojo apie lituanistines mokyklas Islandijoje, ir jų misiją bei veiklas.  

    Baigdama konferenciją, muziejaus direktorė J. Chmieliauskienė dar kartą padėkojo susirinkusiems konferencijos dalyviams bei pakvietė dalyvauti kitų metų konferencijoje.

 

Elektrėnų sav. literatūros ir meno muziejaus muziejininkė  Eglė Dambrauskienė