1927 07 05 (poetė)

Išsaugojau save
visiems nusikaltimams,
kuriems atpirkimo nėra –
išsaugojau save, žinodama,
kad kiekvienas jų paliks manyje
peilio pjūviu į medį,
į liepto atramą
ir veide –
Ir nebus paslapties –
kiekvienas palies
ir matys mane –
Išsaugojau save
visų nusikaltimui.
 Sutema, Liūnė. Poezijos rinktinė: Eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1992.

1928 07 06 (poetė)

Mažutė

Tu — mažutė, tu telpi visa 
Į Čiurlionio karalių delnus... 
Tu — riekelė duonos kasdieninės 
Ant pasaulio vaišių pilno stalo... 

Tu ant gaublio — mažas lopinėlis, 
Žalgirio šarvų plieninis žvynas. 
Pirčiupio liepsnos ir kraujo ženklas 
Ežerų dangaus tyriausias lašas. 

Žalias rytas ant pilkų arimų, 
Spindulių lietus aikštės erdvėj. 
Tu — ant gaublio — padūmavės gintaras 
Su pušies kvapu ir kraujo atšvaitu... 

Tiktai mūsų meilėj — tu didžiulė. 
Mūsų delnuose — tu nesudeginama. 
Mūsų ilgesy — brangiausia pasaka. 
Mūsų akyse tu — saulės kraštas.

1904 07 07 (lyrikas, eseistas)

Prologas

JAUNYSTĘ žaliąją užnuodino
Ne smakras, akys, ne plaukai,
O šilas mėlynom anodijom,
Malonia šypsena laukai.

Gal negerai, ir gal be reikalo
Šiandieną liūdnas ir graudus,
Bet akimis, širdim papaikėle
Aš įžiūrėjau tiek žiedų...

Ir pamilau tą pievą nykiąją