1873 05 02 (poetas, eseistas, vertėjas)

Smilgų šlamesys

 Nusilenk, praeivi, žolytei prie tako,
    Jei girdi, kai smilga, iš molio išdygus,
       Tavo kurčiai širdžiai tyliai, tyliai sako, 
       Kad tu ir jos stiebas – amžių saikui lygūs…

Nes jau taip sumanė Tėvas visagalis,
   Kad, priėmę žemės skirtį lygiai kuklią,
    Judu – dvi Jo mįslės, dvi vienodos dalys
Pelenų ir žiedo jungtame stebukle...

  Kas šią žinią gyvą, atbudęs, nugirsta,
   Savo lakų mirksnį jau iš amžių semia, –
Žemės karalystės daugiau nebeskirsto
  Į žvaigždėtą dangų ir dumbliną žemę...

1890 05 04 (diplomatas ir modernistinės krypties rašytojas)

1922 05 06 (rašytojas, pedagogas)

Kaip pasaulyje nėra to blogo, kas neišeitų į gerą, taip nėra ir to gėrio, kuris nevirstų blogiu. (Rašytojas Jonas Mikelinskas)